Ieškovės (ginčo gamybos, pramonės paskirties pastato kitų patalpų savininkės) prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovų – ginčo pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos (toliau – bendrija) ir šio pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus – sutartį dėl pastato administravimo bei jų susitarimus, kuriais išplėstas asmenų, kuriems teikiamos administravimo paslaugos, ratas, įtraukiant ieškoves, kurios nėra šios bendrijos narės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškinį.
Kasacinio teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) normų sisteminis aiškinimas teikia pagrindą padaryti išvadą, kad šis įstatymas tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimą. Bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad DGNKPPSBĮ vartojamos sąvokos „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Šios bylos aplinkybių kontekste kasacinis teismas, atsižvelgdamas į aktualioje DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalies nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, į tai, kad joje nėra expressis verbis nurodyti gamybos ir pramonės paskirties pastatai, į faktinius bylos duomenis apie ginčo pastatą, jo naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį ir faktinį patalpų naudojimą, aiškindamas DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 10 dalį, nusprendė, kad ginčo gamybos, pramonės paskirties pastatas nepatenka į šioje teisės normoje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką. Dėl to kasacinis teismas pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai ginčo pastatą netinkamai kvalifikavo kaip patenkantį į DGNKPPSBĮ normų reguliavimo sritį.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad šioje byloje nustatyta, jog nors ginčo pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jame yra 10 gyvenamųjų patalpų (butų). Taigi nustatyta, kad, priklausomai nuo gyvenamųjų patalpų lokalizacijos pastate, tam tikra ginčo pastato dalis ar jo dalys pagal faktinį naudojimą ir išviešintą gyvenamųjų patalpų paskirtį faktiškai yra gyvenamosios paskirties. Patalpų savininkų teisių jungtis į bendriją įgyvendinimo prasme ši pastato dalis (dalys) galėtų būti vertinama kaip savarankiškas statinys. DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Šioje teisės normoje atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas nurodytas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą viename pastate steigti daugiau nei vieną bendriją. Atskirų inžinerinių tinklų įvadų ir autonominių inžinerinių sistemų buvimas taip pat vertintinas kaip sąlyga, sudaranti prielaidą bendriją pastate steigti ne viso jo mastu, bet tik toje pastato dalyje, kuri turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas. Bendrijos steigimas viso pastato mastu ar tik jo autonomiškoje dalyje, turinčioje atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, lemia bendrijos kompetencijos ribas, bendrojo naudojimo objektų aprašą. Remdamasis nurodytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai kvalifikavę ginčo pastatą, netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių dėl autonomiškų ginčo pastato dalių egzistavimo ir šia prasme bendrijos kompetencijos bei teisės sudaryti ginčijamas sutarties bei susitarimų dalis dėl ieškovių, kurios nėra bendrijos narės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021