Bankroto administratorė prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Be kitų pažeidimų, administratorė nurodė, kad įmonės valdymo organai nevykdė pareigos laiku pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, jog bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), kasacinis teismas išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Apžvelgiamoje byloje konstatuota, jog teismas atsisakė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o vėliau – priimti įmonės vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, motyvuodamas tuo, kad įmonė yra nemoki, ir jos vadovas turi pareigą paduoti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne pakartotinai inicijuoti įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovas, nepaisydamas teismų nurodymų ir skiriamų baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningai pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297- 915/2018