Bylos esmė
Nepilnamečio vaiko motina kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti nuolat gyventi į kitą šalį. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti išsivežti dukterį nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę be dukters tėvo (atsakovo) sutikimo. Tėvas byloje pareiškė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė jau buvo išvykusi su nepilnamete dukterimi iš Lietuvos nuolat gyventi į Jungtinę Karalystę, o atsakovas kreipėsi dėl pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri buvo nustatyta Lietuvoje.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad teismas negali duoti leidimo neteisėtai išvežtam vaikui gyventi kitoje šalyje, tačiau kartu nusprendė, jog vaikas turi gyventi motinos, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, valstybėje. Dėl to formuluodami sprendimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo teismai nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą nustato su motina jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, taip atitinkamai iš dalies tenkino prašymą dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti nuolat gyventi į kitą šalį.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Išnagrinėjęs bylą, kasacinis teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas orientuoja tėvus dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo spręsti prieš pakeičiant vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir toks pakeitimas galimas tik esant rašytiniam kito tėvo sutikimui.
Nagrinėjamoje byloje vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, tačiau iš esmės nėra ginčo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnametė duktė gyveno su ieškove. Ieškovė ieškiniu prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi vertinti daug aplinkybių, be kita ko, įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas, galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, tėvų gyvenimo sąlygas ir kt. Taigi, nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turėjo būti nustatomos ir vertinamos tokio ginčo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kurių vertinimo kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią keičiant šeimos aplinką ir reikalaujant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, būtina nustatyti, jog esama aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų nustatyta su kitu iš tėvų, ir nustatė, kad mergaitė ir iki išvykimo gyveno su motina ir jai tai buvo įprasta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, persikėlusi į kitą gyvenamąją vietą, nesirūpina ar nesugeba pasirūpinti dukterimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad mergaitės gyvenimas su mama, net ir persikėlus gyventi į kitą valstybę, tapo nesaugus.
Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina, tinkamai tyrė ir vertino šiam klausimui reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes. Taigi teismų sprendimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina padarytas tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas ir vadovaujantis teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo atveju vaiko neteisėto išvežimo į kitą gyvenamąją vietą aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant, kuris iš tėvų turi vaiko globos teises, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo ir nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo į teismą buvo kreiptasi po to, kai vaikas buvo išvežtas be vaiko tėvo sutikimo ir teismo leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
Įstatyme nustatomu teismo leidimu (nesant antrojo iš tėvų sutikimo) siekiama užtikrinti, kad dėl išvykimo pirmiausia būtų užtikrinti vaiko interesai, išnagrinėjus ir įvertinus esmines su išvykimu susijusias aplinkybes, taip panaikinant galimybę ir antrajam tėvui piktnaudžiauti neduodant sutikimo dėl išvykimo, nesant objektyvaus ir pagrįsto pagrindo, siekiant piktnaudžiauti teisės aktų suteiktomis teisėmis.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, esant pradėtai bylai dėl vaiko grobimo ir jo grąžinimo, reikalavimas pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti vaikui išvykti su vaiko motina į kitą šalį teisme negali būti nagrinėjamas, nes CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau yra pažeista ir yra prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas. Būtent proceso dėl vaiko grobimo metu bus nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva, ir tik konstatavus pagrindą priimamas sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą arba ne. Tai reiškia, kad, neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl toks reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Nagrinėjamu atveju vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas teisme kilo jau po to, kai buvo užvesta ir pradėta nagrinėti byla dėl vaiko grobimo pagal Hagos konvenciją. Tai reiškia, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalies nuostata jau buvo pažeista ir buvo prasidėjęs procesas pagal Hagos konvencijos nuostatas, kurio metu turi būti nuspręsta, kur yra vaiko socialinių interesų vieta, su kuria šalimi ji susijusi, t. y. ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta susijusi su Lietuva.
Dėl to neišsprendus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo tėvų sutarimu klausimo iki jo išvežimo, neteisėtai jį išvežus ir prasidėjus procesui dėl jo grąžinimo, teismas nebegali spręsti klausimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl šis reikalavimas paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Rezultatas
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, su kuriuo iš tėvų turi gyventi vaikas, leisdami vaikui su ieškove gyventi kitoje šalyje, realiai sprendė ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, t. y. kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Kasacinis teismas paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir leisti motinai vaiką išvežti iš Lietuvos, taip pat patikslino sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pašalindamas konkrečios valstybės nurodymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia šeimos teisės srityje
Sekite mūsų naujienas Facebook