Pristatome Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtą civilinę bylą, kurioje APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI atstovavo atsakovus ir sėkmingai apgynė jų teises bei teisėtus interesus.
Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo, nuosavybės teisių gynimo ir statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
Ieškovė ir atsakovai yra besiribojančių žemės sklypų savininkai. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: (1) atsakovams išduoto statybos leidimo panaikinimo; (2) deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo; (3) įpareigoti atsakovus pašalinti jų žemės sklypo reljefo paaukštinimą; (4) pašalinti atsakovų sklypą ir ieškovės sklypus skiriančią tvorą; (5) pašalinti ieškovės sklype supiltą gruntą; (6) pertvarkyti atsakovų gyvenamojo namo stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas iki sklypo ribos.
Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, jog dėl atsakovų žemės sklype atliktų žemės sklypo reljefo paaukštinimo ir pastato statybos darbų (dėl statybos leidimo ir juo leidžiamų statybos darbų) atsakovų žemės sklype suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vanduo. Ieškovė taip pat savo teises gynė remdamasi argumentu, jog atsakovų pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. 2,98 m atstumu. Atsakovai be ieškovės rašytinio sutikimo pastatė tvorą, kuri neatitinka insoliacijos reikalavimų ir stovi arčiau kaip 1 m iki ieškovei priklausančių žemės sklypų, o dalis tvoros stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti administracinius aktus
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pripažįstama, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties.
Statybos leidimas neabejotinai laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas apskundimo terminas.
Vertindamas deklaraciją, kasacinis teismas išaiškino, jog viena vertus, deklaracija, kaip statytojo pareiškimas apie statybos užbaigimą, yra vienašalis sandoris, kurio pripažinimui negaliojančiu taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kita vertus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio atliekamas deklaracijos patvirtinimas ir (ar) užregistravimas yra administracinis sprendimas, dėl kurio panaikinimo turi būti kreipiamasi per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio procesinį terminą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, reiškė įpareigojimą atsakovams dėl statybos leidimo pateikimo, taigi apie jo išdavimą ieškovei buvo žinoma dar pateikiant pradinį ieškinį. Byloje kartu su atsakovų atsiliepimu buvo pateiktas techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį, buvo pateikta pakankama informacija ieškovei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, nes ieškovė žinojo apie priimtą administracinį aktą ir jo esmę (instituciją, priėmimo datą, aktu nustatytas teises ir pareigas). Kasacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams pateikus atsiliepimą ieškovė sužinojo esminę administracinio akto (statybos leidimo) informaciją, yra pagrįsta, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas panaikinti statybos leidimą praėjus daugiau nei 7 mėnesiams laikytinas paduotu praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju deklaracija buvo patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio, kasacinis teismas laikė, kad deklaracijos apskundimui taikytinas ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytas terminas. Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimą dėl deklaracijos panaikinimo ieškovė pareiškė praėjus ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytam skundo padavimo terminui.
Administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas. Teismai nenustatė jokių objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą, todėl ieškovės reikalavimas dėl statybos dokumentų (statybos leidimo ir deklaracijos) panaikinimo atmestinas vien šiuo pagrindu.
Dėl privalomo atstumo nuo atsakovų pastato iki sklypų ribos
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Vis dėlto tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertas nustatė, kad mažiausias atstumas iki sklypo ribos yra 2,98 m. Teismo ekspertizėje taip pat nurodyta galima matavimo paklaida – 0,016 m. Atsižvelgdama į minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, laikytina pagrįsta. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų yra minimalus, tačiau šios aplinkybės iš esmės nevertino kitų faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgė į nuokrypio mastą ir galimą matavimų paklaidą, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nustatytas nuokrypis lemia atsakovų vykdytos statybos neteisėtumą.
Dėl reljefo paaukštinimo
Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusio STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Byloje nenustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siektų 12 proc. ar būtų didesnis, dėl to būtų nurodytas reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad atsakovų žemės sklypas būtų didesnio nei 12 proc. nuolydžio, todėl pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai statybos procesą reglamentuojančių teisės normų dėl reljefo paaukštinimo nepažeidė.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė neįrodė CK 4.103 straipsnio (statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo) ir CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų (ieškovės kaip savininkės teisių pažeidimo), todėl pagrįstu pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.
Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti gruntą ir tvorą
Ieškovė grunto supylimo faktą savo žemės sklype įrodinėjo fotonuotraukomis. Teismai byloje nenustatė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovės žemės sklype yra supiltas gruntas, kiek jo supilta, kuriame plote, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad gruntą ieškovės žemės sklype supylė atsakovai. Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes, kasacinis teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų – nenustatyta, kad gruntą ieškovės sklype supylė atsakovai, o ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina nei kada, nei kas supylė (buvo supylęs) ginčo gruntą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovus pašalinti ieškovės žemės sklype esantį gruntą yra nepagrįstas.
Vertindamas reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, kasacinis teismas pasisakė, kad nors ieškovė rėmėsi STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.2. punkte nurodytomis aplinkybėmis dėl tvoros insoliacijos reikalavimų neišlaikymo, bet jų faktiškai neįrodinėjo, todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai turėjo gauti ieškovės sutikimą statydami jų pasirinkto tipo tvorą prie sklypo ribos.
Faktinė aplinkybė, kad atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, yra nustatyta tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų, o jos statybai nebuvo gautas ieškovės sutikimas. Teismo ekspertas konstatavo, jog atsakovų tvora yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir ieškovei priklausančiame žemės sklype, t. y. atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 m iki 0,16 m. Kasacinis teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas pašalinti tvorą patenkintas pagrįstai, tačiau pagal byloje esantį ekspertizės aktą nustatyta tik tai, kad atsakovų tvoros dalis pagal teismo eksperto brėžinį nuo taško B iki taško D yra ieškovės žemės sklype. Teismo ekspertas nenurodė ieškovės žemės sklypo koordinačių taškų, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą, t. y. šios esminės faktinės aplinkybės byloje liko nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti sąlyginė ir (ar) blanketinė, o byloje nustatytų faktų nepakanka tam, kad būtų galima suformuluoti vykdytiną reikalavimą dėl atsakovų tvoros dalies, kuri yra ieškovės sklype, pašalinimo, ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis panaikinta ir byla šiuo aspektu grąžinta apeliacinės instancijos teismui.
Rezultatas
Kasacinis teismas nutarė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovai įpareigoti pašalinti tvorą, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas statybos teisės srityje