Ieškovas prašė teismo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad
atsakovė būtų įpareigota kiekvieno mėnesio savaitgalį, taip pat per Velykas, atvežti vaikus į ieškovo
gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsakovė su nepilnamečiais sūnumis gyvena Jungtinėse Amerikos
Valstijose (JAV). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė ieškovo bendravimo su
vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja per socialinius tinklus ar
kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio
paskutinį savaitgalį ir per Velykas.
Kasacinio teismo vertinimu, remiantis protingumo principu ir vaikų interesais teismų
nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka realiai neįgyvendinama. Ieškovui pareigos su vaikais
bendrauti kiekvieną mėnesį jam vykstant į vaikų gyvenamąją vietą JAV nustatymas neatitinka CK
1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Net ir nesvarstant dėl
ieškovo finansinių galimybių įvykdyti tokią bendravimo tvarką (apie tai bus pasisakyta toliau), yra
aišku, kad tokia bendravimo tvarka realiai sunkiai įgyvendinama dėl didelio atstumo tarp ieškovo ir
vaikų gyvenamųjų vietų. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai
nusprendė, jog ir ieškovo prašoma nustatyt bendravimo su vaikais tvarka realiai negali būti
įgyvendinama. Atsižvelgiant į atstumą tarp ieškovo ir vaikų gyvenamųjų vietų, bendravimo su
vaikais tvarka, pagal kurią nepilnamečiai būtų įpareigoti atvykti pas tėvą ir su juo praleisti vieną
savaitgalį per mėnesį, būtų pažeidžiami vaikų interesai turėti stabilų gyvenimo ir dienos režimą, taip
pat būtų neįmanomas normalus vaikų mokymosi režimas. Tokiu atveju, kai vaikai gyvena kitoje nei
tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi
rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui,
pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
Skyrium gyvenantis ieškovas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia
jam. Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai, būdami įpareigoti tokio pobūdžio bylose
būti aktyvūs (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys), turėjo pagrindą apsvarstyti tiek ieškovo vykimo į JAV
susitikti su vaikais, tiek ir vaikų atvykimo į Lietuvą jų atostogų metu galimybes, atitinkamai nustatę
jų mokslo režimą ir turimų atostogų JAV laiką.
Kasacinis teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai vaikai (pakankamai didelio
amžiaus) išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, o ieškovas iš esmės neatlieka jokių veiksmų tam, kad
užmegztų nutrūkusį ryšį su vaikais, teismai pagrįstai nusprendė nustatyti ieškovo su vaikais
bendravimą per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šios situacijos
atveju pirmiausia turėtų būti dedamos ieškovo, kaip tėvo ir veiksnaus civilinių santykių dalyvio,
pastangos tam, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ryšys su vaikais. Ieškovo argumentai, kad ne jis, o
vaikai ir atsakovė turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, teisiškai nepagrįsti. Kasacinis teismas atkreipė
dėmesį į atsakovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė
turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas
vaikams bendrauti su tėvu, ypač tokiu atveju, kai jos iniciatyva vaikai yra išvežti į užsienio valstybę
ir atstumas tarp vaikų ir tėvo gyvenamųjų vietų yra didelis. Byloje nenustatyta, kad vaikų nenorą
bendrauti su ieškovu lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau atsakovė taip pat turėtų dėti
pastangas, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Abiejų tėvų tikslas turi būti
vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės nėra duomenų apie tai, ar atsakovė
buvo gavusi ieškovo sutikimą išvežti vaikus į JAV, ir teismai šios aplinkybės nenustatė, nors pagal
kasacinio teismo praktiką ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl to, kas turi prisiimti finansinę
naštą dėl Lietuvoje gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais
tvarkos vykdymo. Kasacinio teismo vertinimu, atsakovė turėtų atlyginti dalį ieškovo kelionės
išlaidų (jei būtų nustatyta tokia tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, kad ieškovas turėtų vykti į JAV),
nes būtinybė jam keliauti į kitą šalį kilo atsakovei išvežus vaikus gyventi į JAV. Taigi sprendžiant
dėl bendravimo su vaikais nustatymo tvarkos yra svarbu išsiaiškinti šalių finansinę galimybę
apmokėti tėvo ir (ar) vaikų keliones (jų dalį), ir tik remiantis nustatytais duomenimis ir nustačius, ar
buvo duotas ieškovo sutikimas tam, kad vaikai būtų išvežti gyventi į JAV, atitinkamai paskirstyti
šių kelionių išlaidas bylos šalims.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų
procesinius sprendimus ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-916/2020