Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(toliau – VMI) prašė teismo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių
terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniams, argumentuodama tuo, kad įstatyme
nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėja palikėjo kreditore tapo tik po
mokestinio patikrinimo, kuriuo konstatuotas palikėjo (kaip mokesčių mokėtojo) mokestinės
nepriemokos faktas ir jos dydis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė pareiškėjos
pareiškimą.
Kasacinis teismas nurodė, kad tai, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis
faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio
straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia
teismas, įvertinęs bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad svarbia priežastimi negali būti
pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius
įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia
įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.
Kasacinis teismas nurodė, kad pareiškėja VMI disponuoja įstatymo jai suteikta teise spręsti,
kurią iš galimų mokestinio patikrinimo rūšių konkrečiu atveju parinkti, kokiomis sąlygomis atlikti
patikrinimą. Tai reiškia, kad pareiškėja sprendžia ir dėl patikrinimo termino. Patikrinimas, įvertinus
konkrečią situaciją, turi būti laiku pradėtas ir atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį
laikotarpį. Kasacinio teismo vertinimu, šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai įstatyme nustatyto
termino praleidimo priežastis pripažino neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus, konstatavę,
kad jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios. Patikrinimas šiuo atveju pareiškėjos atsakingų
darbuotojų turėjo būti baigtas iki termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pabaigos. Pareiškėja,
kaip nustatė teismas, nenurodė priežasčių, dėl kurių patikrinimas negalėjo vykti trumpiau.
Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismai nustatė ir kitą, sprendžiant klausimą dėl
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (ne)atnaujinimo, teisiškai reikšmingą aplinkybę –
suinteresuotas asmuo, remiantis šios bylos duomenimis, nežinojo apie pareiškėjos pradėtą
patikrinimą, jos potencialius reikalavimus. Apie pareiškėjos nustatytą palikėjo skolą įpėdinė
sužinojo tik pareiškėjai atlikus patikrinimą, t. y. pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam
terminui.
Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei bylos
duomenis, kasacinio teismo vertinimu, prioritetas pagrįstai teismų šiuo atveju suteiktas palikėjo
įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab kad pareiškėja, kaip konstatavo
teismai, leistinomis priemonėmis neįrodė ne tik aplinkybių, jog suinteresuotam asmeniui laiku
pranešė apie pradėtą patikrinimą, laiku pareiškė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė
objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos. Dėl to kasacinis teismas paliko
apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020