Ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus už netinkamos kokybės prekę – televizorių. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės valdomos parduotuvės įsigytas televizorius po pusmečio pradėjo gesti – neveikė arba striginėjo internetinės programos, trikdžiai atsinaujindavo net ir po remonto specializuotame gamintojo servise. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
Remiantis nagrinėjamam ginčui aktualiu, nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusiu CK 6.363 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, pirkėjas (vartotojas), kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra laisvas pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą iš tų, kurie įtvirtinti CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, tarp jų ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, išskyrus atvejus, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Tais atvejais, kai daikto trūkumas yra mažareikšmis, pirkėjas (vartotojas) neturi teisės pasinaudoti sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdu, tačiau disponuoja likusių CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybe. Tokiu būdu iki tol teismų praktikoje formuojamas proporcingumo principas, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pasirinkto savo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo galimumo, įstatymo leidėjo valia tapo įgyvendinamas per įstatyme įtvirtintą mažareikšmiškumo sąvoką. Įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl dėl daikto trūkumų vertinimo mažareikšmiškumo aspektu sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis vartotojų teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis.
Kasacinis teismas sprendė, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės. Kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad netinkamas interneto programėlių veikimas (strigimas) netrukdė ieškovui naudoti televizoriaus pagal jo tiesioginę paskirtį, dėl to toks trūkumas laikytinas mažareikšmiu. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas televizorius priskirtinas išmaniųjų televizorių kategorijai, taigi jo funkcija nebėra tik tradicinės televizijos kanalų transliavimas. Atitinkamai pirkėjas (vartotojas) turi teisėtų lūkesčių dėl paraleliai veikiančių funkcijų tinkamo veikimo, todėl su šios funkcijos sutrikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovui išmaniojo televizoriaus funkcijos, susijusios su naudojimusi interneto programėlėmis, buvo aktualios ir turėjo esminę reikšmę, dėl to jų netinkamas veikimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu. Nagrinėjamu atveju nebuvo ir mažareikšmiškumo išlygos taikymo sąlygų, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo įsigyto televizoriaus trūkumai nebuvo lengvai ištaisomi.
Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl nebuvo pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020