Apžvelgiamoje byloje ieškovė prašė priteisti nuostolius dėl krovinio (maisto produktų) sugadinimo, nes maisto produktai buvo gabenami kartu su akumuliatoriais bei nesilaikant CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – ieškinį tenkino. Kasacinis teismas konstatavo, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 neįtvirtina absoliutaus draudimo vežti maisto produktų su kitais dalykais, tačiau nustato tokius ribojimus: 1) maisto produktai negali būti vežami su kitais dalykais, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė; 2) jei maisto produktai pervežami su kitais dalykais, jie turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų. Reglamentas 852/2004 nedetalizuoja sąvokų „taršos (kuri apibrėžiama kaip rizikos egzistavimas arba atsiradimas) grėsmė“ ar „efektyvus atskyrimas“. Taigi, teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, ar kyla taršos grėsmė, ar gabenami maisto produktai ir kiti dalykai yra efektyviai atskirti. Kasacinis teismas nurodė, kad teisės aktų reikalavimai įpareigoja, jog ginčo maisto produktai būtų gabenami gamintojo nurodytoje temperatūroje. Kasacinis teismas pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) dėl maisto produktų higienos Nr. 852/2004 II priedo „Bendrieji higienos reikalavimai visiems maisto verslo operatoriams“ IX skyriaus „Maisto produktams taikomos nuostatos“ 5 punkte nurodyta, kad žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Negalima pertraukti šalčio grandinės. Tačiau ribotą laiką leidžiama praktiniais sumetimais nesilaikyti temperatūros kontrolės maistą ruošiant, vežant, kraunant į sandėlius, dedant į vitrinas ar pateikiant vartotojui, jeigu toks temperatūros režimo nesilaikymas nekelia rizikos sveikatai. Taigi, tam tikras nuokrypis nuo temperatūros režimo vežant maisto produktus pagal teisės aktus yra galimas, jei nekelia rizikos sveikatai. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas konstatavo, kad apžvelgiamu atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka ginčo maisto produktų gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, galima laikyti, kad CMR važtaraštyje nurodytos temperatūros nesilaikymas reiškia ginčo maisto produktų nesaugumą ir sugadinimą. Tada atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad toks temperatūros režimo nesilaikymas nesukelia rizikos sveikatai ir ginčo maisto produktus galima saugiai vartoti visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą), t. y. kad ginčo maisto produktai nesugedo. Tačiau tuo atveju, jeigu CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra nesutampa su gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatyta temperatūra, kurioje jie išlieka saugūs visą tinkamumo vartoti terminą (galiojimo laiką), ir ieškovei pateikus įrodymus, kad nesilaikyta CMR važtaraštyje nustatyto temperatūros režimo, turi būti vertinama, ar buvo nukrypta ir nuo gamintojo vadovaujantis 12 teisės aktais nustatytos temperatūros, kurioje jie išlieka saugūs visą to produkto tinkamumo vartoti terminą (galiojimo terminą). Jeigu nuo gamintojo nustatytos temperatūros nebuvo nukrypta, tada ieškovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad nuokrypis nuo CMR nurodytos temperatūros, įvertinant tokio nuokrypio dydį ir trukmę, yra toks, kad maisto produktai kelia riziką sveikatai ir dėl šių pažeidimų yra nebetinkami naudoti (sugedo). Atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėję teismai netyrė, ar CMR važtaraštyje nurodyta temperatūra atitinka gamintojo vadovaujantis teisės aktais nustatytą temperatūrą, kurioje jie išlieka saugūs visą jų galiojimo laiką, kasacinis teismas bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017