Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos įteisinimo be bendraturčių sutikimo teisės pripažinimo.
Ieškovai yra po pastato pastoge esančio buto savininkai. Nustačius, kad būtinas pastato stogo dangos bei pastogės konstrukcijos remontas, nes pro stogo konstrukcijas į pastato vidaus patalpas skverbėsi vanduo, buvo padaryta žala ir bendrojo naudojimo patalpoms, ir ieškovų turtui, ieškovai inicijavo avarinės būklės stogo konstrukcijų remontą, kuriam kiti bendraturčiai sutikimo nedavė.
Ieškovai atliko statybos darbus – pakeitė stogo laikančiąsias konstrukcijas (gegnes), pakeitė stogo dangą, apie 0,4 m padidino stogo aukštį, įrengė tris tūrinius stoglangius. Šie statybos darbai anksčiau išnagrinėtoje byloje teismo sprendimu buvo pripažinti savavališkais. Teismas įpareigojo statytojus teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams įteisinti, nustatydamas konkretų terminą, kuris vėliau buvo pratęstas.
Tačiau, nustatytu terminu darbai nebuvo atlikti. Ieškovai nurodo, kad pastato administratorius organizavo atsakovų balsavimą raštu dėl pritarimo projektiniam pasiūlymui, tačiau balsavimas pripažintas neįvykusiu. Šioje byloje ieškovai prašo pripažinti teisę įteisinti savavališkos statybos rezultatą – gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė.
Kasacinio teismo išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovams buvo nustatyta teisė per teismo nustatytą terminą įteisinti jo atliktus savavališkos statybos (stogo kapitalinio remonto) darbus, o nustatytu terminu to neatlikus – pareiga per kitą teismo nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors savavališkų statybų atveju yra pažeidžiamos viešosios teisės normos, įstatymo leidėjas nustatė savavališko statinio statytojui (savininkui) galimybę išvengti nepageidautinų savavališkos statybos padarinių – pareigos nugriauti statinį (ar jo dalį) – ir suteikė teisę bei galimybę įstatymų nustatyta tvarka parengti reikalingus statybų dokumentus jau pastatytam statiniui (atliktiems darbams) įteisinti. Ši statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta savavališkai statomų (pastatytų) statinių įteisinimo galimybė yra išimtinė, taikytina tokiais atvejais, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija.
Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota.
Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti, reiškia, kad tokio pobūdžio įpareigojimai gali būti atliekami iki šio termino pabaigos. Taigi būtent šiuo laikotarpiu turi būti atlikti visi veiksmai, skirti atitinkamais terminais savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti: atliekami, derinami projektavimo darbai, esant poreikiui gaunamas bendraturčių sutikimas, atliekami statybos darbai ir kt. Nagrinėjamoje byloje būtent ir keliamas klausimas dėl galimybės atlikti nurodytus darbus be bendraturčių sutikimo.
Ieškovai šioje byloje siekia įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, teigdami, kad, jiems norint įteisinti tokius statybos darbus, yra reikalingas atsakovų sutikimas, tačiau šio atsakovai nepagrįstai neduoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokio atsisakymo priežasčių vertinimas negali būti atliktas atsietai nuo byloje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. kad ieškovai siekia įteisinti savavališką statybą be bendraturčių sutikimo pasibaigus teismo sprendimo, leidžiančio tai atlikti, nustatytam terminui.
Tuo atveju, kai byloje yra siekiama įgyti teisę atlikti savavališkos statybos įteisinimo darbus be bendraturčių sutikimo, turi būti nustatyta, ar yra būtinas bendraturčių sutikimas atlikti tokius darbus, ar tokia teisė įgyvendinama per teismo nustatytą terminą teismo sprendimui įvykdyti, ir tik nustačius, kad toks terminas yra nepasibaigęs, gali būti vertinama, ar toks bendraturčių atsisakymas yra pagrįstas. Kitoks teisės normų, susijusių su savavališkos statybos padarinių, konstatuotų teismo sprendimu, šalinimu, aiškinimas paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo galią ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise.
Bylinėjimasis negali būti savitikslis, todėl teismas pirmiausia ir turi vertinti, ar asmuo, siekiantis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir šią statybą įteisinti, dar turi tokią teisę. Jei asmuo, padaręs statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą – atlikęs savavališkos statybos darbus, nustatytu terminu nepasinaudoja jam suteikta galimybe ištaisyti šį teisės pažeidimą ir įteisinti savavališkos statybos darbus, jis prisiima riziką (atsakomybę), kad toks teismo sprendimas bus vykdomas priverstinai.
Statytojo teisė įteisinti savavališką statybą negali būti neribota laiko atžvilgiu, dėl to statytojui nustatomas terminas pasinaudoti šia teise. Tokia situacija, kai teisės pažeidimas tęsiasi neribotą laiką ir savavališkos statybos nei įteisinamos, nei atkuriama iki savavališkų statybų buvusi padėtis, negali būti toleruojama, nes tai prieštarautų teisinio tikrumo principui, pažeistų teisingumo, protingumo principus ir reikštų statytojo piktnaudžiavimą teise. Atitinkamai savavališkos statybos įteisinimo be bendraturčių sutikimo galimybės vertinimas nepaisant to, ar teismo sprendimu nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti yra suėjęs, sukurtų teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situaciją, nes tokios statybos įteisinimo siekiantis asmuo turėtų neribotas galimybes tokio įteisinimo siekti net ir pasibaigus teismo nustatytam terminui savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Nors teismo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti nėra naikinamasis, jis gali būti teismo pratęstas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu, kaip buvo ir nagrinėjamos bylos atveju, tačiau tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje, kai teismo nustatytas ir pratęstas terminas jau yra pasibaigęs, konstatuotina, kad asmuo nebeturi teisės savavališką statybą įteisinti.
Rezultatas
Kasacinis teismas nutarė apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2023
APB PAKĖNAS IR PARTNERIAI teikia paslaugas statybos teisės srityje