Šiuo metu nėra vieno bendro ir aiškiai apibrėžto šeimos mediacijos termino. Paprastai mediacija apibrėžiama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims – tėvams – patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas – įpareigoti šalis priimti abiems priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo.
Daugelyje valstybių šeimos mediacija jau yra plačiai paplitusi. Tą sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: pirma, manoma, kad tai padeda sumažinti teismų darbo krūvį; antra – tai vienas iš tinkamiausių būdų spręsti šeimos ginčus šalims, kurios ateityje turėtų bendrauti, o kai šeimoje yra vaikų, tai neišvengiama.
Teisminė mediacija veikia daugelyje valstybių teismuose. Ją gali vykdyti ir specializuoti šeimos teismai. Teisminė mediacija yra labiau prieinama. Dažniausiai šalys tiesiogiai kreipiasi į teismą, nes nežino apie galimą mediaciją. Tokiu atveju, teismas pasiūlo šalims pabandyti ginčą spręsti taikiai. Paprastai teisėjas, pasiūlęs šalims spręsti ginčą taikiai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir nustato, kiek laiko mediacija turėtų trukti ir kada bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas. Tai svarbu, kai sprendžiami su vaiko interesų apsauga susiję klausimai. Tokia mediacija gali būti apmokama iš specialių valstybinių fondų, tuo tarpu neteisminės mediacijos atveju tai padaryti sunkiau.
Neteisminė mediacija taip pat turi savų privalumų, nes ginčo šalys gali išvengti teisminio bylinėjimosi, o teismuose sumažėja bylų skaičius. Vis dėlto dažniausiai šalių susitarimas turi būti patvirtintas teismo tam, kad jis būtų vykdytinas.
Dėl konsultacijų, dokumentų parengimo, atstovavimo teisme, susisiekite telefonu +37064771764