202101.06

(buvusi darbdavė) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų (ieškovės buvusio
darbuoto – gamybos direktoriaus ir jo naujai įsteigtos bendrovės) žalos atlyginimą. Ieškovė ir
atsakovas (buvęs ) buvo sudarę susitarimą dėl komercinės paslapties išsaugojimo.
Ieškovės teigimu, atsakovas neteisėtai pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie
ieškovės žaliavų tiekėjus, prarastos klientės (užsakovės) poreikius. Be to, atsakovų siūlymu dalis
ieškovės darbuotojų nutraukė ir perėjo dirbti į atsakovo naujai įsteigtą bendrovę.
Pirmosios instancijos atmetė ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai –
tenkino ieškinį.
Pasisakydamas dėl šiai bylai aktualios redakcijos, t. y. iki 2014 m. lapkričio 14 d. galiojusios
CK 1.116 straipsnio normoje įtvirtintos komercinės paslapties sampratos bei pažymėdamas, kad ji
esmingai nesikeitė, tik šiuo metu galiojančios redakcijos norma labiau apibrėžia informacijos, kuri
gali būti pripažįstama komercine paslaptimi, apimtį, nurodė, kad atsakovui turėjo
būti suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, jog atitinkami duomenys yra ieškovės
, todėl komercine paslaptimi gali būti pripažįstama tik ta informacija, kuri buvo
aiškiai atsakovui įvardyta, ji negali būti aiškinama plečiamai.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama
kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša
informacija apie juos, suteikianti ieškovei komercinį pranašumą. Tuo tarpu ieškovė įrodinėjo
komercinės paslapties atskleidimą dėl žaliavų tiekėjų tik ta aplinkybe ir tik tiek, kad atsakovė
() žaliavas perka iš tų pačių tiekėjų, tačiau nenurodė, kuo turima informacija apie žaliavų
tiekėjus suteikė ieškovei konkurencinį pranašumą. Kasacinis teismas sutiko su kasacinių skundų
argumentu, jog pati savaime informacija apie ledų gamybai reikalingų žaliavų gamintojus yra viešai
prieinama, todėl nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo. Todėl apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai informaciją apie žaliavų tiekėjus pripažino ieškovės komercine
paslaptimi, netyręs ir nenustatęs, kuo gi ta informacija suteikia konkurencinį pranašumą ir kuo ji
vertinga.
Kasacinis teismas išaiškino, kad tam, jog būtų galima konstatuoti komercinės paslapties
atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai,
kad būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis
subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti
partnerį. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į šios bylos ypatumą, kad, kaip nustatė pirmosios
instancijos teismas, būtent trečiojo asmens (ieškovės prarastos užsakovės) prašymu ir lėšomis
atsakovas organizavo ledų gamybos cecho veiklą. Be to, trečiasis asmuo yra atsakovės (naujai
įsteigtos bendrovės) dalininkas, turintis kontrolinį akcijų paketą. taip
pat nustatė, jog atsakovė tiekia tik dalį ieškovės tiekto ledų produkcijos asortimento, o trečiasis
asmuo nutraukė bendradarbiavimą su ieškove dėl pačios ieškovės veiksmų, o ne dėl to, kad
atsakovas perviliojo šią klientę iš ieškovės. Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčo atveju pagal
nustatytas bylos aplinkybes nebuvo pagrindo spręsti, jog naujai įsteigta bendrovė perėmė ieškovės
užsakovę kaip ledų produkcijos pirkėją dėl to, kad atsakovas atskleidė ieškovės komercinę paslaptį
atsakovei (bendrovei) apie jos užsakovę. Nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados,
jog atsakovas atskleidė komercinę paslaptį apie trečiąjį asmenį (ieškovės užsakovę) jo naujai
įsteigtai bendrovei.
Pasisakydamas dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto
nesąžiningo konkuravimo, pasireiškiančio darbuotojų perviliojimu, kasacinis teismas atkreipė
dėmesį, kad pati normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant
pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi
būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę
pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas
kaip darbuotojo perviliojimas. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad šioje byloje buvusiems ieškovės
darbuotojams, perėjusiems dirbti į atsakovo naujai įsteigtą bendrovę, nepatvirtinus buvus atsakovų
siūlymo, tai, kad jie perėjo skirtingu laikotarpiu, nurodžius, kad darbo santykius jie nutraukė dėl
juos netenkinančio ieškovės požiūrio į darbuotojus, t. y. ne be nesvarbios priežasties, kasacinis
teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai perviliojo
ieškovės darbuotojus. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas be
teisinio pagrindo pripažino atsakovus nesąžiningai konkuruojant su ieškove.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos
teismo sprendimą ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020