202006.30

Ieškovė (darbdavė) prašė pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo teisėtu. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu. Įspėjime nurodyta atleidimo priežastis – atsakovės elgesys, kuriantis įtampą tarp bendrovės darbuotojų ir neigiamai veikiantis darbinę aplinką. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbo sutartis su atsakove nutraukta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino ją į darbą. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkino.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia reglamentuotas DK 59 straipsnyje. Kasacinis teismas konstatavo, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir nustatyta šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka. Šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo.
Aiškindamas DK 59 straipsnį, kasacinis teismas nurodė, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt.; jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį.
Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu tikrąja atsakovės atleidimo iš darbo priežastimi būtų įvardytas darbdavio siekis darbuotojui mokėti mažesnį darbo užmokestį, įstatymas nedraudžia darbdaviui išreikšti valios nebetęsti darbo santykių su darbuotoju darbdavio netenkinančiomis darbo sąlygomis, tokius santykius nutraukiant DK 59 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl šios priežasties darbo sutartis negali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė fakto, jog darbo sutartį su atsakove ieškovė nutraukė dėl kitos, nei jo nurodyta įspėjime nutraukti darbo sutartį, priežasties, t. y. nenustatė, kad darbo sutarties nutraukimo priežastimi buvo, kaip teigia atsakovė, jos nesutikimas dirbti už sumažintą darbo užmokestį.
Taip pat kasacinis teismas pagrįstais pripažino ir kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino DK 59 straipsnio 1 dalį, padarydamas nepagrįstas išvadas, jog pagal DK 59 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą darbdavys neprivalo įrodyti darbuotojo elgesio pavyzdžių, kurie lemtų objektyvią išvadą, kad tolesni yra negalimi, neprivalo įvardyti ir vėliau objektyviai įrodyti darbuotojo elgesio neteisėtumo ar netinkamumo, kaip darbo santykių nutraukimo priežasties. Įspėjime nutraukti darbo sutartį darbdavys turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį, o atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, darbdavys privalo įrodyti tos priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą. Jeigu darbo sutarties nutraukimas buvo grindžiamas darbuotojo elgesio neteisėtumo ar netinkamumo priežastimi, tai, esant ginčui, darbdaviui tenka pareiga įrodyti buvusį darbuotojo elgesio neteisėtumą ar netinkamumą, tuo tarpu darbdavio subjektyvi valia pripažinti darbuotoją netinkamu yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina. Siekdamas sau palankaus ginčo išsprendimo rezultato darbdavys buvusį darbuotojo elgesio neteisėtumą ar netinkamumą turėtų įrodyti tokiu įrodinėjimo standarto lygmeniu, kuris darbo ginčą nagrinėjančiam organui, teiktų pagrindą padaryti pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, jog buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį.
Kasacinis teismas sprendė, kad nustatytas netinkamas DK 59 straipsnio 1 dalies aiškinimas apeliacinės instancijos teisme nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020