201907.09

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, grindžiamą neprotestuotinu vekseliu, o atsakovė prašė šį vekselį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį ir priešieškinį atmetė. Byloje sprendžiama dėl reikalavimo pagal vekselį, kuris Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka nebuvo realizuotas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ĮPVĮ nustatytų privalomųjų rekvizitų trūkumas bei vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal jį pareiškimo terminų praleidimas yra tos 14 priežastys, dėl kurių gali netekti vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, tačiau tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Kasacinis teismas konstatavo, kad ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Konstatavęs, kad praktika dėl vekselio, neturinčio vertybinio popieriaus statuso, įrodomosios reikšmės nėra nuosekli, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Taigi tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Kasacinis teismas pažymėjo, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pasirašytas per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas, o ieškovės nurodytos faktinės vekselio išrašymo aplinkybės yra prieštaringos, kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019