201704.13

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad ieškovė UAB ,,Transimeksa“ diskriminavo atsakovą dėl dalyvavimo darbuotojų organizacijoje (asociacijoje) – krovininio autotransporto profesinėje sąjungoje ,,Solidarumas“. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą tenkino, o apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas pažeistų teisių gynimo mechanizmas ir priemonės, įskaitant Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tiesiogiai taikytinos tik sprendžiant dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų, t. y. nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Tai reiškia, kad Lygių galimybių įstatymas netaikytinas nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl galimos diskriminacijos dalyvavimo profsąjunginėje veikloje pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu šio Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomi šie principai: <…> darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad darbuotojas ar darbininkas turėtų būti laisvas stoti arba ne į profesinę sąjungą be sankcijų ar kitų atgrasymo priemonių taikymo. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11, 14 straipsnius iš valstybių reikalaujama įtvirtinti teisminę sistemą, kuri užtikrintų realią ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos profesinės sąjungos pagrindu. Kasacinis teismas konstatavo, kad apžvelgiamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų priklausomybės asociacijoms (profesinėms sąjungoms), principo pažeidimo nustatymas. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės (po to, kai atsakovas tapo profesinės sąjungos pirmininku ir pateikė ieškovei prašymą pateikti didelės apimties informaciją, jis nebuvo siunčiamas į užsienio komandiruotes, nors per visus darbo metus ilgiausiai buvo nekomandiruotas dvi savaites ir dėl to iš esmės sumažėjo jo pagal darbo sutartį gaunamos pajamos, kiti darbuotojai (vairuotojai) buvo komandiruojami į užsienį, darbdavės užsakymų mastas nesumažėjo) sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti DK 2 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto darbuotojų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134- 969/2017